| |
Kaip yra neatsiklausomų dalykų, taip yra ir neatsižiūrimų. Tokia neatsižiūrima buvai Tu.
(2)
|
|
|
(2)
|
|
|
(1)
|
|
|
Visi beprotnamiai - manyje.
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Pusnuogiai medžiai ošia ir verkia suvytusiais lapais.
(2)
|
|
|
Tavo laimei ten buvo miškas. Tavo laimei nebuvo medžių.
|
|
|
Laukiniai manyje.
|
|
|
Duok!
(1)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
◼️ ⚫️
(2)
|
|
|
Pilkam lietuj jau niekas nekelia aukštyn akių.
(1)
|
|
|
Nebent vėjo žvarbumas šį rytą, kiaurai perkošęs buvimo drabužį.
(4)
|
|
|
Pamiršęs nelaiminguosius "Aš", įkalintus jo sielos katakombose.
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Tai jisai man sekioja iš paskos, geria lietų iš mano pėdų.
(1)
|
|
|
Kartais nubundi kitoks.
(6)
|
|
|
Tu paliesi jos švelnią ranką, o ji paglostys tavo skruostą, ir tai daug, labai daug šiame gyvenime.
(5)
|
|
|
Tai kas, kad taip aukštai esi, dangau.
(1)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
