| |
(3)
|
|
|
Vis toliau nuo savęs pabundu.
(1)
|
|
|
☕️
(3)
|
|
|
Čia nėra laiptų, vedančių į tavo namus. Bet radau kopėčias.
(4)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Kaip keista! - manyje vis dar vasara išsprogus.
(2)
|
|
|
Italijos lygumos.
(3)
|
|
|
Vasara, tarpupirščiuos skęsdama, nuneria tau pojūtį vėsų.
|
|
|
❄️
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Aš tau išplisiu po kūną.
(1)
|
|
|
Pasiilgęs vienaskaitos.
(1)
|
|
|
Kaip yra neatsiklausomų dalykų, taip yra ir neatsižiūrimų. Tokia neatsižiūrima buvai Tu.
(2)
|
|
|
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
(1)
|
|
|
Visi beprotnamiai - manyje.
(2)
|
|
|
Pusnuogiai medžiai ošia ir verkia suvytusiais lapais.
(2)
|
|
|
Tavo laimei ten buvo miškas. Tavo laimei nebuvo medžių.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
