Šiuolaikinis Ikaras.
Mažas, ryžtingas žmogelis
Tingiai, gal viltingai, pakelia akis į dangų
Noras skristi.
Nepermaldaujamas.
Žiū, jau lanksto milžinišką drobės gabalą
Maniakiška šypsena veide
Kvailas užsispyrimas
Gal ryžtas
Ir pagaliau
Tyli pieva suklūsta
Žiogų čirpimą nustelbia variklio kriokimas
Pasaulis nuščiūva
Ir štai, vargais negalais, mesdamas šešėlį ant pievos išsipučia raudonas kupolas
Plečiasi...
Kyla
Kyla
Kelios skausmingos akimirkos ir...
Palaima
Gaivaus, šalto oro srautas glosto skruostus
Kedena plaukus
Pasaulis po kojom
Mažas, ryžtingas žmogelis, tarsi didingas gulbinas skrodžia dangų
Pro šalį nerūpestingai praskrieją žuvėdra tarsi sveikindama šį neregėtą paukštį
Pasikinkęs vėją žmogelis tolsta nuo žemės
Maniakiškos akys prisipildo palaimos
Vis arčiau, arčiau dangaus
Mažas, ryžtingas žmogelis
Vis arčiau, arčiau dangaus...
"Ikaras plasnojo, vis norėdamas pasiekt dangų"
Kriokiantys varikliai staiga nutyla
"Bet, pakilo per aukštai ir liepsnojanti saulė ištirpdė vašką"
Drobinis gulbinas subliūkšta
Ir paniekinta žemė pradeda artėti
Mažas, ryžtingas žmogelis baimės perkreiptu veidu smenga žemyn
Pro šalį nerūpestingai praskrenda žuvėdra
Jų akys akimirkai susitinka
Gracingas skrydis ir bejėgis kritimas
Mažas, ryžtingas žmogelis
Vanduo šnypšdamas pasitinka įkaitusį degiklių metalą
Sūrus vanduo pripildo žmogelio plaučius ir lėtai, tarsi nenorom, prarija didijį raudoną kupolą
Ir maniakiškos akys užgęsta tyliai liūliuojančiame vandenyje
Tolimoj pievoj vėl pasigirsta žiogų čirpimas
