Šiuolaikinis Ikaras.

Mažas, ryžtingas žmogelis

Tingiai, gal viltingai, pakelia akis į dangų

Noras skristi.

Nepermaldaujamas.

Žiū, jau lanksto milžinišką drobės gabalą

Maniakiška šypsena veide

Kvailas užsispyrimas

Gal ryžtas

Ir pagaliau

Tyli pieva suklūsta

Žiogų čirpimą nustelbia variklio kriokimas

Pasaulis nuščiūva

Ir štai, vargais negalais, mesdamas šešėlį ant pievos išsipučia raudonas kupolas

Plečiasi...

Kyla

Kyla

Kelios skausmingos akimirkos ir...

Palaima

Gaivaus, šalto oro srautas glosto skruostus

Kedena plaukus

Pasaulis po kojom

Mažas, ryžtingas žmogelis, tarsi didingas gulbinas skrodžia dangų

Pro šalį nerūpestingai praskrieją žuvėdra tarsi sveikindama šį neregėtą paukštį

Pasikinkęs vėją žmogelis tolsta nuo žemės

Maniakiškos akys prisipildo palaimos

Vis arčiau, arčiau dangaus

Mažas, ryžtingas žmogelis

Vis arčiau, arčiau dangaus...

"Ikaras plasnojo, vis norėdamas pasiekt dangų"

Kriokiantys varikliai staiga nutyla

"Bet, pakilo per aukštai ir liepsnojanti saulė ištirpdė vašką"

Drobinis gulbinas subliūkšta

Ir paniekinta žemė pradeda artėti

Mažas, ryžtingas žmogelis baimės perkreiptu veidu smenga žemyn

Pro šalį nerūpestingai praskrenda žuvėdra

Jų akys akimirkai susitinka

Gracingas skrydis ir bejėgis kritimas

Mažas, ryžtingas žmogelis

Vanduo šnypšdamas pasitinka įkaitusį degiklių metalą

Sūrus vanduo pripildo žmogelio plaučius ir lėtai, tarsi nenorom, prarija didijį raudoną kupolą

Ir maniakiškos akys užgęsta tyliai liūliuojančiame vandenyje

Tolimoj pievoj vėl pasigirsta žiogų čirpimas