Ir mano plaukai maišėsi su ašarom. Ir tai visai nebuvo panašu į šokoladinius dribsnius su pienu. Ir mano noras dūkti netiko tavo dienai. Ir šiandien man niekas nepriminė paveiksliukų. Prisigalvotų, iškarpytų, sudėliotų iš to, kas esu. Su mediniais stalais kreivom kojom. Basom mano kojom. Ramybe rytais. Mano dienoms be rėmų. Ir pamiršau kvėpuot, nes tarpas tarp paveiksliukų atrodė begalinis, ir užstrigimas jame neišsprendžiamas. Ir reikėjo prasižioti, kad įkvėpčiau oro, ir reikėjo sugalvoti paveiksliukų savo mintims. O aš tik bijojau. Ir negalėjau tavęs ar savęs nupaišyti kitokių, kad mano paveiksliukai būti tikri.
