Greitai nei jūra, nei jūros krantas nebeturės akmenukų
Visi jie atsidurs žmonių lentynose
Sausi, išsekę, patys sau negražūs
Jie bus pasiilgę nuolatinio skalavimo
Šlapio spindėjimo ir ošimo
Liūdės, bet neturės iš ko verkti
Ir aš kiekvieną kartą būdama šalia jūros
Pavogiu ir rankose pašildžius metu kišenėn vandens pinigėlį
Kaltės jausmas, skola jūrai
Bet būdama toli nuo banguojančio liūno
Teisinuos, nes pasiilgstu.
