Nuėjau pas okulistę Stepanovą o ji kadangi pati nedamato išrašė man akinius su stiklais kaip padidinimo ir atėjau į mokyklą.
Einu susigūžus su savo languotu sijonu ir nublizgintais aulinukais o visi stebi žiuri į mano naują akinį ir bado pirštais.
Visą dieną vaikštau pasislėpus ,kad nieaks nematytu o vaikai vistiek pamato ir juokesi tda.
Artėjo muzika ir aš atėjau prie kabineto durų jau per pertrauka ir sedėjau tamsoje nuleidus galv aapačioje regiu du juodus inkariukus ir berniukišką balsą ,bet akių nekeliu kad intriga būtu o jis ir sako :
-Padovanočiau tau save jei tik ko būčiau vertas , išbučiuočiau visa tave jei tik man leistu sažinė bučiuoti viso pasaulio šypseną , apkabinčiau tave jei tik nebijočiau sudegti nuo tavo spindulių...
Neleidžiu jam pabaigti ir pakeliu galvą o tada jis ir sako:
-Pasakyčiau kad nemelavau jei tik nebijočiau būti sudegintas kaip skruzdė šviesos sklindančiso pro tavo padidinamus stiklus !
: DDDD
Moralas :
Daugiau niekada mamai neleisiu vesti manęs pas Stepanova!
