Mielas, dienorašti, dienos mirkstant kūdroje kartais būna gan nuobodžios. Mes, Blauzdos, gal labiau šmirinėdavom ilgu sijonu apsitempusios, nei demonstruodavom savo įdegį. Tačiau pikta būdavo ir norėdavosi plikai nusiskusti, kai, rodos, kūdros varlės, driežai ir kitokie dumbliai įlįsdavo giliai į asmeniškumų, balų, taškų konservus. O ir mes, prieš miegą įsitaisiusios kremo pataluose, atsidarydavom savo makaules ir ant tuščių popieriau lapų krėsdavom visą idėjų uogienę. Sakoma, kad būdamos jaunos, blauzdos prisigalvoja visokiausių niekų, o tie niekai keičiasi kaip kojinės ar kokios nors blauzdinės. Dienorašti, dabar mūsų Niekas yra popARTas. Žinom, kad nesi labai išprusęs dienoraštis ir Tau popARTas yra tik Andis su savo „Campbell‘s“ sriubos skardine ar Marilyn‘os portretu. Neliūdėk, mes, Blauzdos, irgi ne ką daugiau už tave žinojom. Tačiau šiandien įvyko tai, kas apšvies mūsų protus, t.y. praskaidrins uogienes. Įsigijom didelį angliškai prirašytą ir apipaišytą „POP ART“ albumą. Dabar darysim visokius Niekus. Ypač televizorių, kurio neturim. Ir keisti tie, kurie supranta tik grynus pinigus. Mūsų pinigai piešti. Tik reikia mokėti žaisti.
