Klausau, klausau… Koks vakaras! Atgrisę
Grafitai, nors ir kėlei, ir gulei,
Iš kur jūs, kad nė atsimerkt nedrįsi…
Kaip laikotės, seni nuoboduliai!
Neradę ieško, radę ko neieško.
Geriau nuo ko nė kiek nė negeriau.
Kaip tu darei, nes?.. Nesakysiu. Nieko,
Nes nežinau. Žinau, ko nedariau.
Kaip kičas klišas šuo pro akmeninę
Grimasą sienoj, rutulį kampai
Pakeitę, tobulą, o atminime…
Kaip tu, kampuotas metų, pats kumpai!
Akistatoje ne įsivaizduotų,
Tikrų laikų, kai būnant pasijus
Jie tavyje, juose tu, lyg niūniuotų,
Kaip ėję: per mane jūs, aš per jus?
Kaip laikotės, ką iš tiesaus šauktuko,
Kampuodamas žiūrėt į žemę nors
Po kojom sau, gyvenimas netruko
Sulenkti klaustuku? Geros dienos!
Sveiki visi, laikytis pasiruošę,
Nežinant kas esą, už du… už tris,
Kaip moterį kosmetika papuošia,
Kareivį – žaizdos, geležį – rūdis.
Sutilpę kaip į šventę ir į liaudį…
Važiuotas, pėsčias. Ir kiti. Kas sau.
Visi sveiki – kas dieną karaliauti.
Visi Šventi… Koks vakaras! Klausau.
2012
