Mano pirmasis aplankytas šiuolaikinio meno centras buvo
Miunchene "Pinakothek der Moderne".
Prieš septynerius metus.
Vai tai tai,kaip mums tada buvo linksma! :D
Tiesa sakant nors ir šiandien aš ne visus eksponatus suprantu
iš juoko jau nebealpėju. Matyt Irma užaugo. :)
Bet koks menas yra kūrybinio proceso rezultatas ir jam
nėra objektyvaus mato.
Paryžiaus širdyjė šiuolaikinio meno centras Pompidou buvo
atidarytas 1977 metais. Dėl savo neįprastos architektūros
piktino miestelėnus,o kritikų buvo vadinamas "Naftos
perdirbimo fabriku". Bet sulaukė didelio populiarumo.
Šalia šių dienų menininkų darbų yra ir keletas Henri Matisse,
Pablo Picasso,Vassili Kandinsky,Amedeo Modigliani,
Salvador Dali paveikslų.
Žalioje jaunystėje aš mėgau kopijuoti Kandinskio darbus.
Tada mane žavėjo Jo spalvotos geometrinių
figūrų kompozicijos.
O Urtė yra didelė Modiglianio gerbėja. Gyvai pamačiusi
paveikslus jau galėjo važiuoti namo.
Tai buvo Jos Paryžiaus vinis. :)
Ir dar... Pompidau atmosfera man pasirodė labai laisva.
Kiekviename kampe nesėdi po tetą-prižiūrėtoją su
rimto veido išraiška.
Niekas nedraudė eksponatus fotografuoti.
Pavasarį Barselonoje su Urte čiut neišskridom iš Pablo Picasso
muziejaus,kai nufotografavom pora paveikslų.
Tokiu momentu gelbsti nustebusi veido mimika
ir "No Comprendo" (Nesuprantu). :D
2010 rugsėjis,Paryžius
