liūdni kambariai
kuriuose mūsų nėra:
prieblandoj kažkas uždega žvakę
kažkas šmėsteli amalgamoje

atverstoje vaikystės knygoje
Sancta Maria skrodžia bangas
maži porcelianiniai drambliukai
spiečiasi aplink žvakidę:
tai motinos sapnas (ir ten
nebėra mūsų

ir visgi mes esame:
prarastajam laike
gelmenyse bundančios atminties
erdvėje sakralinio ryšio
tarp daiktų
kurie virto į dulkes)

Marčėnas