Gyvenimas – tai klevo lapas …
Švelniam pumpure jis slepias.

Paskui su vėtromis kovoja.
Vis auga, vis labiau bujoja …

Sušvinta žaluma sodria,
Bet tik labai trumpai, deja …

Ir štai ruduo jau atkeliavo
Rausvai nudažęs lapą klevo …

Liepsnoja klevas išdidus –
Nebuvo niekad toks gražus!

Gyvenimą kaip klevo lapą
Ruduo ryškiom spalvom nutapo.

Prabėga metai, bet žmogus,
Kaip klevas rudenį gražus …

/A.Giedraitienė/