pabusti gulint ant žemės. be jokio apkloto.tik ant žemės. gerai,kad bent namie. turbūt miegojau kaip užmušta,kad nieko nejutau /kodėl kaip?/. 

jau greit /šiandien ir rytoj/ ir po šių dienų vėl galėsiu pabusti nuo tūkstančio bučinių į kaklą. 

ir žinai, visai nesigailiu,kad dabar aš studijuosiu muziką. vaikystės svajonės dabar pildosi.ir aš tikrai jomis tikiu. tik dabar atsargiau renkuosi apie ką tikrai svajoti.

šį rytą, kai parduotuvėje susidūriau akis į akį su savo specialybės mokytoja,supratau,jog egzistuoja pasakymas: "taip nebūti negali". jos šiomis dienomis man labai reikėjo, trūko jos šypsenos ir patarimų kaip priverst pirštus po vasaros miego greičiau bėgioti stygom. ir štai.  

ir jei kas paklaustų dabar ar esu laiminga,aš nuoširdžiai atsakyčiau,jog ant žemės pabundame ne kiekvieną rytą.štai tau ir staigmena. taip, esu laiminga.




/Ant tavo kelių kažkas padės rimstančias savo rankas./