[eilinis poeto nr 3 eiliukas] ---lietuje--- žaidimo taisyklės tokios vienas du trys ir šokam į šalis tada susikabinam rankom o vėliau tu eini nežiūrėt noriu sausainių ir kavos ir kad būtų daugiau žodžių viską išsakyt kaip gera ir kaip skauda kai liūdna tyngiu klausytis ką tūu noriu kad amžinai žydėtų obelys ir dar kart pamatyt ir išgirst ne pajaust noriu kad trupučiuką palytų ir nustotųū nes aš norėsiu eit pasivaikščiot į sodą noriu apvalaus sausainio kaip pasaulis ir dar puodelio kavos žaidimo taisyklė tokios tu pataisai kavos o aš einu nežiūrėt kai užaugs obuolių taisyklės bus tokios žaisim dviese per lietų tu išeisi su manim į sodą ir aš duosiu tau vieną obuolį iš daugelio kai nustos lietus nutūps vienas drugelis tau į plaukus 2007 07 03

LIŪDNA... NEDARO EILUTĖM.

ėjai ir tylėjai o aš mylėjau tavo gražus veidas kaip aristokratės pirštai barbenantys smulkū s balsvi mažučiai pirštai taip mėgau žiūrėt į tavo pirštus mažutės rankos ir nuotraukų albumas knyga ar žurnalas ėjai o aš stebėjau ir mylėjau ir dabar vėl vistiek myliu ėjai tylėjai o aš mylėjau kai kalbėdavai su manim aš tik žiūrėdavau į batų galiukus kaip raganaitės galvojau smailūs be kulniukų gal dar kaukši kai mindai gatvės plyteles nedrįsau pažiūrėti į akis tavo rankos mažutės o batų galiukai smailūs 2007 07 07 21:55

---nusispjaut--- aš imsiuos drastiškų priemonių o man nusispjaut aš nusižudysiu sėkmės aš nusigersiu iki žemės graibymo paskui išsivemsi ir tiek tada aš surūkysiu visa pakeli ir apsinuodysiu kas dar aš tave nusispjaut 2007 07 04

…raudonoji knyga Dievo puslapis… laikas išnyksta kaip dievas nuo tavo pirštų o aš mylėčiau tave jei surasčiau draugas mano švelniai glostyčiau plaukus niekada neleisčiau verkti dėl netobulumo tavo ir mano jausmo o aš myliu tave mano dieve noriu kad suprastum aš ne koks nykstantis augalas ir mano pirštais bėgioja laikas ir tyla paskęsta mano akyse noriu tave liesti noriu tau rašyt laiškus o mano dieve tik nežinau kur savo meilė siust dar neradau savo dievo dar tavęs nepamilau 2007 07 08

---žiūrėjimas atgaliniais akimirksniais--- aš einu ir šaligatvio plytelėse šlepsi mano žingsnių aidas aš girdžiu ir man daugiau nieko nebesinori matyt be tavęs aš noriu gyventi ir suprasti dar daug tylos virpesių garso atoveiksmio akimirkos liudesio akyse kai žingsnių aidas šaligatvio plytelių atspindžio buųvime mano akys e e kaip išgirst tylą sakyk sakyt ar išgirsiu kaip klepsi batai mano atminty toj akimirkoj paskęstu kai žingsniavom tuo pačiu šaligatviu ir gyveno mano tavo žingsnių aidas many 2007 07 10 20 :19

---drugelis--- einam susikibę rankom tas drugelis tu ir aš aš jį pažįstu neeeeeeee mes turėjom vaikų dar prieš susituokdami tai ne tavo vaikai mano vaikas aš gėjus o ji lesbietė mūsų vaikai bus normalūs jai apsigyveno drugelis pilve ir jis buvo užaugęs iki dideliausio 2007 07 10

lik sveika miela paduok ranką pagrok man piano o vėliau forte padainuok man lopšinę aš klausysiuos klausysiuos mano rankos tave lies visko mačiosios akys plaukai ilgisi tavo pirštų mano rankos šiurkščios bet būsiu švelnus būk mano pasaka tarp kasdienybės upių dainuok man pasakoj lopšinę kaip aš tavęs pasiilgsiu kaip mano rankos mano kaip tavo pirštai tyliai skambins piano FORTE kalbėk garsiai ir išgirsiu tavo balsą niekada nebežinosiu tavo vardo OH SINDi tavo plaukai tavo akys tavo dienos many pasaka tu paskambing plonučiais pirštukais lopšinę ir tegu tavo kambario sienos man kalba paklausykim darkart šitą dainą 2007 07 10

trieilis haiku] begalinis tuštumos jausmas] kai mane palieki ir išeini į parduotuvę 2007 07 10

---ruduo--- kada medis plukdo paskutinį lapą rudens vėjo upės vidurio pačiu pakraščiu šaligatvio aš vienišas upėj paskęsta klevo lapo sieliukė toj vėjo upėj mano plaukų galiukų žaidimas vėjo pirštais laiko upėj paskendo mano sieliukės atspindys rudenio vietoj išaugo laiko medis laikantis upės vidurio paslapties tu esi ruduo o aš esu vėjas klevo lapas yra meilė o siela meilės žodis pavasario upe teka vasara medžio lapas krinta upej į delnus tada prasideda ruduo kaip klevas prie upės taip aš laukiu visko kas yra meilėje kad suprasčiau vienintelį akimirksnį kai tas lapas praskrido man pro akis ir plaukus ruduo nusinešė meilę upės tėkmėje 2007 07 09

---valsas--- noriu liest tavo baltas rankas prisimenu kaip seniai tada ant to suoliuko siuvom lėlei suknelę po kokius šešerius tada buvo dabar aš noriu liest rankas o kad taip su tavim prisiminimas siaučia kaip lietus šildo kaip saulė pro debesį o kad taip aš tau padovanočiau gėlę o tu pabučiuotum man lūpas arba bent žanduką 2007 07 05

---vasaros lietus--- boružėm šnibždant varlytėm kvaksint ir žiogams čirpiant atsidaro durys čirpia čiauška klasė čiaža popieriai kontrolinis prasidėjo po ryto atėjo diena mano pažymys du išėjau į kiemą prisėdau ant suoliuko čiulba paukštukas medy 2007 07 02 04:07

LYGTAIS---lygtis--- vienas iš vieno du iš dviejų lygtis su begale nežinomųjų su dviem + ir - pirma x paskui y vienas iš vieno tyloj tamsoj du iš dviejų tiesoj trys x ir keturi y iš viso penki berželio šakos šlama liūdesy liepos augina medų bitėms atsiremiu į medžio kamieną ir išnykstu danguj šakų šlamėjime du liepos žiedukai delne susidžiovinsiu arbatai 2007 07 02

---niekada negalvojau--- visada languose auga gės gėlės sagomis visada tiksi laikas kai jas liečiu galvojau apie lietų ir atsirado šypsena daug daug ko o iš tikrųjų nieko negalvojau atsikėliau iš lovos apsirengiau ir iš ėjau į lietų 2007 70 70

---skėtis\paslaptis\ša--- laikas praeina pasilieka pėdsakas trupinys ant stalo rankose puodelis arbatos arbatžolės laukuos auga medis pokalbis nusnūstant ramunė plaukuos laikas tai medis išeiti batais šlepsint gal arbatos? gal širdy tik medis arbatžolės pėdsakas 2007 07 02 01: 20_-24

---šokis--- nueinančiais rimais švelnia skraiste pabučiuji truputi muzika tirpsta prisiglaudi delnai šlapi jaučiu tave užlieja mano šiluma degina aš susilieju lūpos paliečia lūpas paskęstu muzikoj šiluma tavo 2007 07 02 18:37

---ruduo--- nesibaigiantis rubensiškas lietus tu žinai kas rubensas? aš nežinau aš tik sakau ruduo pridėk išnašą nemoku nusišypsok man ir ištark pasakyk kad padainuosi man lietuj lyjamt parke po skėčiu tylint rudeniui aš einu ilgai ir nuobodžižai keliu kurio tu nepažysti aš renku lietaus lašus ašaros gyvena klausausi kad tik išgirtų o kas kaip kodel kasdienybėje gyvena ruduo erdvėje klevas klevo lapai ir ruduo skėtis pieva ir daugybė gėlių lietus prausia veidus gyvenu ten kur palėpėj gyvena kačiukai ne palėpėj dabar mano kambary many tu riu vieną gėlę ant stalo ir du kačiukus ant sofos visalaik kai ruduo taip pasakyti galima išgirti reikia o kaip tai kodėl taip nes aš esu ir ruduo yra 2007 07 01 dabar noriu pridėt vieną ženkliuką

---taigi--- matyt tai jau bus paskutinis eilėrštis mano gyvenimui nes aš nusprendžiau jį parašyti jeigu nebūčiau nusprendus nebūčiau parašius jis nebūtų paskutinis ir nebūtų parašytas -------------- šitas eilėraštis yra apir tai kaip aš rašiau eilėrašy kuris dar neparašytas nes dabar jį rašau taigi gal gar kartą jį parašysiubet jeigu jau parašytas kaip rašyt dar kart šitas eilėraštis yra eilėraštyje kuris dabar yra švelnu švelnu ir gera buvo 2007 07 06

XXX tai apsikabink kompiuterį ir sėdėk vis pamirštu ką sakiau nes tai netinkamas burtažodis kurį šnibždi man į ausį nenoriu kad mane netas liestų susvirduliuoju išgirsdama mįslę apie mūsų jausmus nes tai iš tavo lūpų girdi ką sakau o lia lia a lia lia taigi tik triukšmas pro tavo ausis o tavo ausys kaip perlai nes tu su auskarais visada norėčiau parašyt eilėraštį apie vienaragį jo debesų karčius ir dar kaip sakant apie Jus 2007 07 05 22:40 xxx12854324 visada norėčiau balto žirgo ( kad jaunikaičiui nerekėtų pas mane joti ) aš auginčiau jį vešlioje pievoje prie namų upėje jis atsigertų žvaigždžių naktimis ir miegotų su rasa ir pabustų saulei šypsantis dangaus skliaute aš tik norėčiau jį turėti ir kad jis būtų mano ir džiaugtųsi pavasario žiedais 2007 07 05 22;46 xxxx2569875624 atvirai sakant dar apie auskarus aš tikrai nenorėčiau kad tau skaudėtų ausis ir balto žirgo tada nebenoriu geriau užsiaugink ilgus plaukus arba nesiaugink plaukų kad būtų geriau tik gink dieve nesiverk auskarų kompas užlūžo atvirai saknt nebegaliu pasiklausyti dainų ir vienaragis neberūpi 2007 07 05 22;53

rašymas iš neturėjimo ką ( arba ) MUZIKA Važiavimas autobusu ramina. Kaip pvz. pasaka prieš miegą. tik pasaką visada kažkas seka. O būni gi ne visada su kažkuo. Taigi Džimis ėjo gatve ir stebėjo transportą lekiantį pro šalį. Traukiniai ir lėktuvai jam labiau patinka bet jų deja šiuo metu čia nebuvo tad teko važiuot autiku. Tiesa. Džimis mėgo muziką --- išsitraukė ausinuką ir užsidėjo ausines. Grojo kažką panašaus į Britney bet lietuviškai Džimis negyveno lietuvoje tad lietuviškai nesuprato. Peno apmąstymams. Jis kaip visada važiavo namo kur laukė pietūs ir vakarienė kurią paruošė mama. Džimis mėgo mamos taisytą maistą ir klausytis Britney. Džžžžžžžžžžžrrrrrrrrrrrrrrrr Sucypė autobuso ratai. Jis trenkėsi į automobilį. Pažiro stiklai. Autobusas partrenkė katę. Džimis verkė. 2007 m. birželis 20 d.